Apie profesinį tobulėjimą

Per Velykų atostogas su keliomis kolegėmis sudalyvavome nuotoliniame seminare. Jis truko visą dieną. Ir po jo jaučiausi taip, tarsi mokytojo profesija visai ne man, nes aš nieko absoliučiai nemoku ir negaliu. Nuostabus jausmas po mokymų ir dar per atostogas, ar ne? 😃 Kam tuomet reikalingi tokie puikiai nuteikiantys seminarai?.. O galbūt yra ir kitų būdų, kaip aš galiu įgyti įvairių mokytojo profesijai reikalingų kompetencijų?

Mano progimnazijoje skaičiuojama, kiek mokytojai valandų per metus skyrė savo profesiniam tobulėjimui. Anksčiau ir aš labai skaičiuodavau, kiek kokių seminarų aplankiau, kiek valandų jau surinkau. Galvojat, nuo to atlyginimas padidės? Ne. Nuo to mane paaukštins pareigose? Ne. Tai kam to reikia? Kad būčiau geresnė mokytoja, įgyčiau daugiau įvairių kompetencijų ir galėčiau geriau mokyti savo leliukus. Čia mano vienintelė asmeninė motyvacija 😇

✍️Visuose mokymuose, kuriuose teko būti, kalbama tomis pačiomis temomis, pvz.,

✅kaip motyvuoti mokinius

✅kaip lengvai ir greitai panaudoti kokią nors programėlę

✅kaip efektyviai pamatuoti mokinių pasiekimus

✅kaip parašyti tobulą pamokos veiklos planą

ir t.t.

Atrodytų, na, tai gerai labai. Bet bėda ta, kad šie būdai tinka tik tam tikromis sąlygomis, kai

😍mokiniai visi iki vieno motyvuoti ir jų pasiekimų lygis yra pagrindinis ar aukštesnysis,

😍mokiniai patys iš savęs yra suinteresuoti išmokti

😍kai klasėje niekada nekyla jokių nesklandumų ar trukdžių

😍kai klasėje nedaug mokinių ir dėl to lengva sekti jų pažangą.

Nenoriu skambėti nemandagiai ar nedėkingai, bet dar nemačiau efektyvaus būdo, pateikto seminare, kaip sekti KIEKVIENĄ PAMOKĄ 30 mokinių pažangą po keletą kartų per 45 min.

✏️Ką aš siūlau? O kam tie skaičiukai, jeigu jie neturi jokios prasmės? Siūlau skaičiuoti ne valandas, bet matuoti kompetencijas. O kaip galima matuoti kompetencijas, manęs klaustų administracija. O kaip mes matuojame mokinių pažangą? Žinios juk nesuskaičiuojamos. Vadinasi, įmanoma pamatuoti ir kompetencijas. 🙂

✏️Siūlau į profesinį tobulėjimą taip pat įskaityti ir

💯perskaitytas knygas

💯peržiūrėtus teminius ir tikslingai parinktus filmus

💯įvairius renginius

💯stovyklas.

Kadangi aš nesu administracijos atstovė, tai negalvosiu detalių, KAIP tą padaryti :)

Vasarą buvau stovykloje, kurioje praleidau 9 dienas iš viso. Ir dar daugiau valandų/naktų pasiruošimui prieš ją. Man parašė oficialų raštą, jog ten būdama ir ruošdamasi įgijau tam tikras kompetencijas, pvz. bendradarbiavimo, darbo komandoje įgūdžius. Juk to ir reikia darbe. Visi mokytojai žinome turinį. Turime žinoti, ir kaip dirbti komandoje su mokiniais, kad galėtume efektyviai jį perteikti.

Ir nors po tos stovyklos man reikėjo miego tiek, kiek ten valandų įrašyta, kiek aš skyriau jas kompetencijoms įgyti, bet galiu drąsiai pasakyti, kad ji man darbe padėjo labiau nei seminarai, į kuriuos eidavau prieš tai. Joje išmokau

🤪kaip valdyti stresą (iš nesuvaldymo išmoksti ir valdyti 😃 )

🤪kaip greitai reaguoti į besikeičiančias aplinkybes

🤪kaip priimti blaivų sprendimą pažadintai vidury nakties (nu tiksliau net nenuėjus dar miegot)

🤪kaip be priemonių, instrukcijų ar konkrečios užduoties nesupratimo ją atlikti gerai

🤪kaip neišsilieti ant jaunesnių (reikia išsilieti ant vyresnių 🙈 😄)

Dabar perskaitykite iš naujo. Ar jums tai nepanašu į mokytojo kasdienybę? Tai kuo gi čia ne profesinis tobulėjimas? Be to, aš visą tą dariau beveik be miego, žmonės!

Na, tai gale ataskaitinių metų aš tas valandas labai ramiai ir sąžiningai įsirašiau į ataskaitą su visais paaiškinimais, iš kur jos atsirado. Nieko neslėpiau ir nemelavau. Netgi parašiau, kad tai buvo krikščioniška stovykla 🙂

Praėjo pusmetėlis, niekas net nepastebėjo. Tai, žinot, ir galvoju sau toliau, kaip čia vėl surinkti tiek daug daug valandų... 😂 Manau, kad pasinaudosiu savo patarimais!