Apie bendravimą su tėveliais

Man be galo įsiminė laikas ir būdai, kaip man tekdavo bendrauti su mokinių tėveliais per pirmąjį karantiną, dar 2020 metais. Pastebėjau, kad net ir šiandien gavusi kokį laišką nuo tėvelio dienyne iškart suklūstu ir laukiu paties blogiausio, net nesvarstydama, kodėl dar jie man galėtų parašyti. Net jeigu tai ir paprastas mano auklėtinių tėvelių laiškas pamokų pateisinimui 😊Kokios priežastys man vis dar apsunkina bendravimą su mokinių tėveliais ir ką aš galėčiau pakeisti?

🧐Tėveliai nori labai konkrečios, naudingos ir aiškios informacijos apie savo vaiką. Labai patogu, kai informacija yra struktūruota. Galima atkreipti dėmesį, ar

❣️vaikas laikosi mokykos tvarkos

❣️vaikas mokosi

❣️vaikas randa užsiimti kuo kitu už pamokų ribų

❣️vaiko pažymiai nusirito ar svyruoja

❣️vaikas konfliktuoja su kitais vaikais

❣️vaikas konfliktuoja su mokyklos darbuotojais

🧐Koks galėtų būti konstruktyvus pokalbis su mokinių tėveliais apie jų vaiką? Kaip tėvams pasakyti viską per trumpą laiką neįžeidžiant jų jausmų? Naudojantis aukščiau nurodyta paruoštuke tėveliams reguliariai teikti informaciją pagal šiuos punktus! Gaila, jog suvokiau per vėlai, kaip galėčiau palengvinti sau gyvenimą šiuo klausimu. 😊

😍Dabar gavusi naują klasę (nebūtinai auklėjamąją) ir pamokiusi ją savaitę laiko parašau bendrą laišką visiems tėveliams dėl

🤝savo ir jų lūkesčių suderinimo

🤝dėl savo naudojamos vertinimo sistemos

🤝dėl priemonių

🤝dėl nusiteikimo dirbti

🤝apie pirmąjį įspūdį, kurį man paliko vaikai

🤝kokiu būdu ir kada su manimi yra patogiausia susisiekti norint konsultuotis.

Tada tėveliai ima pasitikėti, nes jie mato, kad pastebėjau būtent tai, kas jiems svarbiausia.

Tada jie jau taip greit neims priekaištauti atsiradus pirmiems sunkumams.

Tada jau jie ims gerbti mano skiriamą laiką vaikams ir jiems ir laiku kreipsis pagalbos ar konsultacijos

😍Šiais metais turiu ganėtinai sunkią penktokų klasytę. Tikrai sunku dirbti su daug triukšmingų leliukų. Bet norisi pasidžiaugti tėveliais. Bendradarbiaujame nuolatos. Ir jų nusiteikimas ir tonas mano atžvilgiu yra malonus, nors problemos ir didesnės nei su kitomis klasėmis.

Kartais jiems padarau išimtis ir paskambinu būtinai tą paminėdama. O juk žodžiai plinta iš lūpų į lūpas. Ir tada dauguma tėvelių nusiramina ir sprendžia problemas tikrai sklandžiai. Jiems juk tai pirmas kartas. Pirmą kartą nors vienas jų vaikas tapo 5 kl. mokinys. Jie juk pirmą kartą bendraus su visais mokytojais. Man tai ne pirmas kartas. Vadinasi, mano pareiga yra nuraminti, užduoti toną ir pradėti kalbėtis. Ir nereikia laukti problemų ir tik tada pradėti kalbėtis. Reikia pradėti iš karto. Duoti laiko užaugti pasitikėjimui.

😍Mėgstu parašyti laišką ir praėjus adaptaciniam vieno mėnesio laikotarpiui. Laiške apibendrinu paskutinio pasiekimų vertinimo rezultatus, kartais aprašau smulkiau, kiek mokinių kokius pažymius gavo, koks klasės vidurkis. Būtinai paminiu vieną ar du būdus, kaip padėti mokiniams, kuriems nesiseka. Nurodau, kokios temos sunkiausios ir ką tėveliai gali padaryti, kad jiems padėtų kartu su manimi. Susitariame veikti išvien ir būti vienos minties.

Tada labai smagu ir miela bendrauti su tėveliais.

O kad būčiau taip dariusi nuo pat pradžių, kai pradėjau dirbti mokytoja, kiek daug kartų būčiau save išgelbėjusi 😊 Na, bet geriau vėliau nei niekada!

Nuolatos mokykimės ir būkime komunikacijos specialistai!