Kam ta matematika?..

Pastaraisiais metais ypač dažnai girdime mokinių priekaištus „kam reikia tų lygčių... kam tas Pitagoras... kam tų funkcijų... nieko aš gyvenime neintegruosiu...“. Dažnu atveju mokiniai teisūs. Tikrai ne visi iš jų kasdien spręs trigonometrines funkcijas ar skaičiuos skaliarines sandaugas. Tai tada tikrai, kam, panele mokytoja, to reikia?

Matematika lavina kūrybiškumą

Man labai patiko šis kūrybiškumo apibrėžimas: tai įvairių skirtingų idėjų sujungimas, radimas bendrų taškų ir sukūrimas naujų jungčių tarpusavyje, apie kurias niekas anksčiau nepagalvojo. Juk kadaise niekam į galvą nešovė, kad šunis bus galima laikyti namuose, o ne lauke. Kaip? Juos dresuojant. Kažkas juk turėjo tai išbandyti pats pirmas! Greičiausiai liko be vienos kitos galūnės, bet už tai mes galime džiaugtis savo keturkojais namuose.

Kūrybiški žmonės žvelgia plačiau, mato daugiau, nei kiti ir nebijo eksperimentuoti su savo mintimis. Ir kartais daiktais. Ir kartais ne savo daiktais. Dėl šių priežasčių kūrybiškumas labai panašus į matematiką. Jis irgi vis bando tais būdais, kuriuos žino, spręsti naujas problemas ir atranda naujų strategijų. Ne visi išdrįsta taip bandyti. Tam reikia drąsos. Ir plataus žvilgsnio. Ir pasiryžimo nesustoti susidūrus su pirmąja kliūtimi.

Vis girdime apie matematikos problemas šių dienų mokyklose. Lažinuosi, kad menų mokytojai irgi gali pastebėti tam tikrą slopstantį susidomėjimą muzika, daile ar kitais menais klasėse. Tik apie tai mažiau girdime. Juk kūrybiškumas žengia koja kojon su matematika.

Lavinkime matematiką kartu su menais. Kurkime tekstus ir susiekime tekstų kūrimą su statistika. Tapykime ant drobės ir skaičiuokime, kiek dar pinigų lieka nuo dažų pietums.

Matematika lavina mąstymą

Neuroplastiškumas – smegenų savybė prisitaikyti prie kintančios aplinkos ir dėl to sudaryti naujas jungtis tarp neuronų, taip pat „persirikiuoti“ esamoms. Ir kuo sparčiau vyksta šie procesai, tuo mums geriau. Tuo mažiau laiko užtrunkame adaptuodamiesi ir lengviau priimame naujoves, neužsisėdime.

Buvo atlikta tyrimų, kurių metu buvo įrodyta, kad žmonės, kurie mokykloje mokėsi matematikos, vyresniame amžiuje tam tikras sudėtingas problemas išsprendė lengviau ir greičiau nei tie, kurie atsisakė mokytis. Kartais ne viskas tik apie matematiką. Kartais tai apie prisitaikymą prie kitų sudėtingų gyvenimo aplinkybių.

Aš dažnai sau kartodavau, jeigu jau išsprendžiau integralus, tai išspręsiu ir kitas savo problemas. Na, aš buvau teisi. 😊

Matematika augina discipliną

Norėdami lavinti discipliną, turime nuolatos atlikti tuos pačius veiksmus, t.y. laikomės tam tikrų įpročių, kurie padeda įvairius dalykus daryti negalvojant, automatiškai.

Yra įpročių, kurie mums labai nepatinka, bet negalime jų atsisakyti, pvz. periodiškai lankytis pas gydytojus, studijuoti, atsiskaityti kontrolinius. Ir nors šiuo metu tai atrodo sunkiausi ir nemaloniausi dalykai, užtikrinu, kuo toliau, tuo bus blogiau. Jeigu šiandien neišmoksime prisitaikyti prie nemalonių aplinkybių ir imtis jų spręsti, niekas negarantuotas, kad ateityje mokėsime priimti tinkamus sprendimus. Ir jeigu tau matematika šiandien labai nepatinka, galvok apie ją kaip būdą, kuris padės tau prisitaikyti prie dar sudėtingesnių situacijų vėliau.

Tie, kas peržengia savo nenorą ir save disciplinuoja, pasiekia daugiau nei kiti. Būkime tie, kurie niekada nepasiduoda ir žygiuoja tik į priekį!