#4. Mokytojo kasdienybė. Pertraukos

Nuskambės itin liūdnai, bet tapusi mokytoja pradėjau labai nemėgti pertraukų. Tos dešimt ar penkiolika minučių tarp pamokų gali tapti tikru pragaru! Tuoj pat skubu pagrįsti savo nepopuliarią nuomonę!

Dešimt minučių viską suspėti???

😵‍💫užpildyti dienyną (tik pastabos ir jeigu keitėsi namų darbai),

😵‍💫pakalbėti su mokiniais, nes jiems to norisi,

😵‍💫nubėgti į tualetą, nes aš to noriu,

😵‍💫atsigerti vandens, nes tuoj prasivers Sacharos dykuma tiesiai mano gerklėje,

😵‍💫pravėdinti klasę, nes nėra oro,

😵‍💫užsiplikyti arbatos ar kavos, nes jaučiu arba šaltį arba prasidedantį galvos skausmą,

😵‍💫pakalbėti su užsukusiu kolega arba pačiai nubėgti iki kolegų su įvairiais klausimais, nes vėliau po pamokų jų nerasiu,

😵‍💫atsipalaiduoti, truputį pamedituoti ir pagalvoti, o ką mokysiu kitoje pamokoje.

Jūs tikriausiai juokaujate? Niekas nesugeba to padaryti per dešimt minučių. Ir dar esant didžiuliam triukšmui!

Ir jūs tai vadinate poilsiu?

Geriau tokio poilsio tiesiog nebūtų!

Kaip nepavargti per pertraukas?

Neįmanoma.

Dažniausiai visi galvoja, kad mokytojas pavargsta vesdamas pamoką. Na, tikrai ne. Aš vesdama pamoką atsipalaiduoju nuo triukšmo. Ir viskas priklauso nuo manęs. Jei liepsiu kalbėti, visi kalbėsis, jei liepsiu tylėti, na, visi ilgainiui ir patylės. Vyks normalus darbinis procesas, o ne suirutė, nuo kurios man skauda galvą.

Praeitoje mokykloje, kurioje dirbau, mokėsi virš tūkstančio mokinių. Galima įsivaizduoti, kas per pertraukas ten dėdavosi. Blogiausia tai, jog ten nebuvo nė vienos ramios vietelės pasislėpti ar atsipalaiduoti.

Dabartinėje darbovietėje yra. Gal ir gerai, kad pati baigiau šią mokyklą, tad žinau visus tylius ramius kampus ir be mokytojų kambario 😊

Ką siūlau?

📌 Nesijausti įpareigotai viską suspėti.

📌 Nebandyti gelbėti pasaulio.

📌 Leisti sau kuo dažniau nevaldyti minčių ir leisti pačiam sąmonės srautui tvarkyti visus užsilikusius darbus.

Neseniai knygoje perskaičiau, kad tokia būsena, kai sėdime ir žiūrime į vieną tašką ir negalime įvardyti tiksliai, ką galvojame, yra puikiausia būsena smegenų persikrovimui. Knygoje parašyta nebuvo, bet neabejoju, jog tokia būsena labai netinkama per pamokas.

Ką gi. Yra dalykų, kurie nepasikeis ir su tuo reikės susitaikyti. Pertraukų niekas neuždraus (tikiuosi, mokiniai neskaito šių mano žodžių) ir neprailgins (o šiuos gal ir skaito). Tad geriau jau remtis išbandytais poilsio būdais!