#2. Ką sužinojau apie...Meilę sau

Kaip labai aš buvau susipainiojusi sąvokose - mylėti kitą, mylėti save, mylėti kitą kaip save. Nesupratau, ką visa tai reiškė man asmeniškai. Bet esu minėjusi ne kartą, kad jeigu norite išsiaiškinti visą gyvenimo prasmę, suprasti visą krikščionių tikėjimo esmę, gėrį, blogį, rojų ir pragarą (ypač pragarą) ir pan., eikite dirbti į mokyklą. Čia viskas aišku kaip ant delno. Tik duokite truputį laiko atsiskleidimui.

Skirti laiko

Man mylėti save reiškia skirti sau pakankamai laiko.

Praeitą pamoką vienas mokinys sau leido išeiti iš mano pamokos man dar jos nebaigus. Na, man buvo likę pasakyt vieną sakinį, ir skambutis. Jis nematė problemos. Juk skambutis, mokytoja.

Labai nemalonu. Nuliūdau, nes pertraukė mane ir parodė kitiems pavyzdį, kaip galima negerbti savo mokytojų.

Aišku, jie parodė “klasę” ir kitokiu nekokiu elgesiu. Bet šį kartą ne apie tai.

Aš visada sau leidžiu pabaigti visus darbus iki galo nepaisant kitų prašymų/liepimų/šaukimų/siuntimų. Nemetu kelio dėl takelio 😉

Jeigu pradėjau daryti kokį nors darbą, ir kiti jį pertraukia, būtinai grįšiu pirmiau prie pradėtojo ir jį užbaigsiu. Tada imsiuosi kitų pavestų užduočių.

Jeigu aš žiūriu atsakingai į kitų žmonių man lieptas atsakomybes, lygiai taip pat pagarbiai žiūriu ir į savąsias. Ir to tikiuosi iš kitų.

Lygiai taip pat.

Ne mažiau.

Tokiu būdu sutaupau savo vidinę energiją dėl nereikalingo blaškymosi.

O mokinius reikės dar pamokyti, kaip mylėti save. Ir matematikos mokytoją 😍 😂

Meilės kalba - laikas kartu

Mano meilės kalba yra laikas kartu. Praktiškai be kitų kalbų konkurencijos. Todėl mėgstu skirti laiko sau. Kartais tam, kad

🤗galėčiau tiesiog nieko neveikti

🤗perskaityti knygą

🤗išbandyti naują receptą

🤗perskaityti dar vieną knygą

🤗išbandyti naują veido ar plaukų kaukę

Kartais taip gera būnant introvertei atsigauti ir sukaupti naujų jėgų būnant tik su savimi.

Argi tai ne meilė sau?

Mylėti kasdienybę

Man patinka, jog šiuo metu mano gyvenimas pradeda darytis panašus į svajonių gyvenimą tam tikrais aspektais.

Visada norėjau turėti įvairialypę veiklą. Ne tik dirbti mokytoja, bet imtis ir kitų veiklų šalia to. Šiuo metu turiu keletą skirtingų pareigybių ir užsiimu kūryba.

Toks gyvenimas man tiesiog atliepimas į sielos šauksmą.

Kiekvieną rytą atsikėlus tiksliai nežinoti, kas šiandien vyks, kartais net neturėti plano ir plaukti pasroviui (bet būtinai chaotiškai) yra tikra palaima.

Man patinka nesiekti kojomis žemės ir nuolatos blaškytis.

Kaip gera pažinti save ir gebėti derinti savo kasdienybę prie savo asmenybės.

Tada taip lengva mylėti. Ir save. Ir kasdienybę. 💙

Žinot, kas man dar labai patinka? Kad gyvenu netoli oro uosto. Būta ne viena diena gyvenime, kai verčiau save sukti vairą į priešingą pusę nuo jo ir važiuoti į darbą, o ne skristi į pirmą pasitaikiusią šalį ir pradėti gyvenimą iš naujo.

Panašu, kad vieną dieną aš taip ir padarysiu 😄

Dar nežinau visų būdų, kaip galiu mylėti. Mėgstu kasdien vis ką nors atrasti apie save ir kitus bei panaudoti tai meilei stiprinti ir auginti.

O kokiais būdais jūs mylite save?